Test for naujiena

Naujiena
Patirtinis mokymasis leidžia mokiniams įsisavinti žinias per tikrą gyvenimišką patirtį
2015-08-03

Teigiama, jog žmogaus atmintis fiksuoja tas patirtis, kurios sukelia emocijas. Kitaip tariant, geriau įsimename tas žinias, kurios pateikiamos ne vien tik „sauso“ vadovėlio skaitymo – dėstymo būdu, bet mokantis per patirtį ir jos refleksiją. Tiesa, ne kiekviena patirtis yra ugdomoji. Kokie yra svarbiausi patirtinio mokymosi žingsniai?

Mokymasis per patyrimą yra pati seniausia mokymosi metodika – tai mokymasis veikiant, kai galimybė patirti mokymosi turinio prasmę derinama su kryptinga refleksija ir analize.

Patirtiniu būdu mokomasi ne per instruktavimą, o per asmeninį atradimą. Todėl dar mokykloje mokiniai turi galimybę įgyti įvairios patirties.

Kuo ši metodika skiriasi nuo įprastos?

„Mokymo(si), paremto patyrimu, procesas yra sudėtingesnis, nes mokytojas turi pažinti mokinius, jų aplinką, įvertinti jų patirtį, pajėgumą, poreikius ir interesus, parinkti tinkamas užduotis.

Mokytojas tampa vedliu, o mokomoji medžiaga tėra pagalbinė priemonė, padedanti mokiniams spręsti kylančias problemas“, – teigia „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė.

Patirtinis mokymasis mokiniams yra įdomus, nes dažnai mokomasi neįprastoje aplinkoje – neretai lauko sąlygomis, gamtoje.

Nors mokymai gamtoje atrodo kaip dažniausiai naudojamas kontekstas, kuris skatina fizinį aktyvumą, yra ir daug kitų patirtiniam mokymuisi naudojamų aplinkų: kinas, teatras, virtuvė, meno dirbtuvės, verslo organizacijos ir pan.

Pritaikius metodą ir teisingai suskirsčius grupę, galima atrasti pozityvųjį lyderį, sustiprinti menkai save vertinančių vaikų savivertę, padėti vaikams bendrauti ir susipažinti, išmokti bendradarbiauti.

Paskutiniaisiais metais mokykloje vis dažniau duodamos užduotys mokinių grupėms, pvz., spręsti problemines situacijas, rengti projektus, pristatymus ir pan., tačiau jas atlikus dažniausiai nereflektuojama ir nesiaiškinama, kaip mokiniams sekėsi dirbti kartu, todėl prarandama galimybė apmąstyti patyrimus ir iš jų mokytis.

„Šiaurės licėjuje“ didelis dėmesys skiriamas patirtiniam mokymuisi, kur visos ugdymo veiklos yra realizuojamos per vaikų asmeninę patirtį. „Tikime, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties, savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų.

O kai atrandami ir suvokiami nauji dalykai, galima juos papildyti naujomis žiniomis ir parodyti, kaip jas pritaikyti ir naudoti“, – teigia J.Starkutė.

Patirtinis mokymasis mokykloje bus įgyvendinamas visose veiklose. Tačiau kiekvieną savaitę moksleiviai turės vieną patirtinę arba simuliacijų dieną, kurios metu kartu su mokytojais atras naujus dalykus, juos reflektuos, analizuos, stebės bei išbandys per savo patirtį kurdami jau naujas žinias ir naują savąją patirtį.

Suomijos patirtis

Jau 7-erius metus Suomijos pradinio ugdymo srityje dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaite pasakoja, jog šios šalies mokyklose yra plačiai naudojama patirtinio mokymosi praktika: „Mokytojas sudaro mokiniams konkrečios situacijos sąlygas ir pateikia užduočių̨ planą̨, kurį reikėtų įgyvendinti situacijos metu.

Mokiniai, savo ruožtu, tvarkosi su užduotimi, ieško įvairių sprendimo būdų. Galiausiai, rezultatų aptariamo metu yra analizuojamos stipriosios ir silpnosios vietos, klaidos. Bendrai ieškoma sprendimų, kaip išvengti panašių̨ klaidų ateityje.

Patirtiniame mokyme naudojama daug vaizdinės ir garsinės medžiagos. Skatinamas vaikų kūrybingumas, nuomones išsakymas, argumentavimas, motyvacijos išlaikymas. Išsiklausoma į kiekvieno vaiko sugebėjimus ir poreikius“.

E. Bogvilaitės pastebėjimu, patirtinis mokymas laikomas įprastu mokymo stiliumi Suomijoje. Suomijoje tai laikoma ekonomiškai pažengusios valstybės privalumu, nes tokiam švietimui reikalingos nemažos lėšos: įvairios išvykos, naujausios technologijos bei mokytojų tobulėjimui skiriami resursai.

4-ios priežastys, kodėl tai veikia

„Visų pirma, patirtinis mokymasis leidžia mokinį aktyviai įtraukti į kūrybišką ir aktyvią veiklą bei atrasti atsakymus per savo konkrečią patirtį. Patirtinio mokymosi metodikos pagrindinis siekis – aktyvios, savarankiškos ir iniciatyvios asmenybės ugdymas.

Patirtinio mokymosi metu mokytojas veikia kartu su moksleiviu demonstruodamas lygiavertį santykį ir drauge atlieka ilgalaikes užduotis“, – teigia leidyklos „Šviesa“ ugdymo metodikos grupės vadovė Lina Virozerovienė.

Antra, naujai įgyta patirtis leidžia mokiniui įgytą patyrimą įvertinti – atsakyti į klausimą, ką šis naujas patyrimas jam reiškia ir kodėl jis bus svarbus ateityje. Patirtis savaime gali ir netapti mokymosi šaltiniu.

„Kad tai vyktų, yra būtina sąlyga – patirtį reikia apmąstyti, analizuoti ir vertinti. Tai patyrimo refleksija, apmąstymas, kuris įvyksta tuomet, kai yra aiškiai įvardijama, kas buvo jaučiama, galvojama patyrimo metu. Be šios dalies patyrimas netenka prasmės“, – įsitikinusi L.Virozerovienė.

Trečia, patirtinio mokymosi metu nelieka mokinių baimės ir nerimo, dėl to, kas nežinoma. Suvokiama, kad mokinių patirtis ugdymo procese yra esminis mokymosi šaltinis.

Svarbu, kad mokinys suvoktų, kodėl mokosi vienų ar kitų dalykų bei kodėl tai bus svarbu žinoti ir mokėti pritaikyti ateityje.

Ketvirta, labai svarbu su mokiniais po tokios veiklos pakalbėti apie tai, kaip ateityje konkrečiai įgyta patirtis bus panaudota, kur įgyta patirtis bus naudinga, kur bus pritaikoma.

Tai lyg preliminaraus plano sudarymas. Šiame etape mokinys gali apmąstyti panašias situacijas, kuriose gali praversti šios patirties metu įgytos žinios ir įgūdžiai.

„Perskaičius pasakojimą apie Duoninį zuikį vadovėlyje ir aptarus tekstą, klasės mokiniai grupėmis iš tikrųjų gamina patiekalą pagal sutartą ar „atrastą“ receptą.

Vėliau aptariamas jo gaminimo procesas: ką veikė kiekvienas vaikas, o ką – kiti draugai, kaip sekėsi darbuotis kartu, kas patiko, kas ne, kokius jausmus sukėlė, koks buvo patiekalo skonis, ką reikėtų kitą kartą keisti ar patobulinti receptūroje ar gaminimo būde“, – pasakoja leidyklos „Šviesa“ ugdymo metodikos grupės vadovė Lina Virozerovienė.

Taigi šis mokymosi būdas stiprina savarankiškumą, atsakomybę už savo mokymosi rezultatus, tarpasmenines kompetencijas.

Visoje Europoje vyrauja bendra tendencija sieti patirtinį mokymąsi su tokiomis temomis: komandos formavimu, lyderyste, viešu kalbėjimu, konfliktų valdymu ir, ypač Šiaurės Europoje, asmeniniu tobulėjimu.

Patirtinio mokymosi metu kylantys iššūkiai aiškiau atskleidžia mokinių mąstymą, elgesį, gebėjimą valdyti emocijas, priimti sprendimus, skatina moksleivius kritiškai mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų bei ugdyti bendravimo įgūdžius. Susidurdamas su probleminėmis situacijomis ir įveikdamas jas, mokinys kaupia gyvenimo problemų sprendimo patirtį.