Test for naujiena

Naujiena
Vaikų mityba namuose bei mokykloje: ką svarbu žinoti?
2016-01-20

Vaikai mokykloje praleidžia didžiąją dienos dalį, o jų gera mityba būnant ne namuose – itin opus klausimas tėvams, ypač mokinukų tėvams, kurių vaikai ugdymo įstaigoje dažniausiai valgo ne tik pietus, bet ir pusryčius bei vakarienę.

Į ką itin svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie vaikų mitybą tiek namuose, tiek jų ugdymo įstaigose Jums pasakoja Vilniaus darželiams bei mokykloms teikiančios įmonės „Voverės“ dietistė Rūta Doviltytė bei „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė.

Kasdienė vaikų mityba  – į ką svarbu atkreipti dėmesį?  

Rūta Doviltytė pastebi, jog vaikams, kaip ir suaugusiems, rekomenduojama valgyti dažnai, bet po nedideles porcijas, tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Vaikai turėtų valgyti 5 kartus per dieną – 3 pagrindiniai maitinimai ir 2 užkandžiai. Žinoma, atsižvelgiant į vaiko (ir darželio/mokyklos) dienotvarkę, valgymo laikas gali koreguotis, bet svarbu, kad vaikai kasdien valgytų tiek kartų, kiek yra įpratę. Labai svarbu, kad vaikas suvoktų ir atskirtų, kada yra valgymo metas, o kada – žaidimų. Valgymas turi būti tokia pati įtraukianti ir vaiko dėmesio reikalaujanti veikla, kaip ir bet koks kitas vaiko užsiėmimas. 
Labai svarbu, jog vaikai kasdien gautų įvairių maisto medžiagų. To galima pasiekti užtikrinant, kad mažyliai kasdien valgys skirtingą maistą bei su kiekvienu valgymu gaus ir baltyminio maisto (neriebios mėsos, varškės ir kitų pieno pr., ankštinių), ir angliavandenių (kruopų, pilno grūdo duonos, daržovių ir vaisių). Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad geriausias gėrimas yra vanduo – ne vaisvandeniai ar saldžios sultys. Kad vanduo būtų skanesnis, jį galima pagardinti skiltele citrinos, apelsino ar greipfruto. 

Maisto paruošimas – taip pat svarbu kaip ir patys produktai.

Vaikams tiekiamas maistas turi būti tausojantis – ruoštas garuose, virtas, troškintas ar keptas konvekcinėje krosnyje. Tokiu būdu ruoštas maistas išlaiko savo gerąsias maistines savybes. „Voverėse“ maistą apdoroti termiškai visada stengiamės garuose, be jokių papildomų riebalų. Tokiu būdu produktai išlaiko savo natūralų skonį ir sultis. Vaikai nemėgsta neaiškių patiekalų, todėl ruošiant maistą pagrindinis reikalavimas visada yra paprastumas ir aiškumas – pamatęs maistą vaikas turi iškart suprasti kas tai yra. Stengiamės, kiek įmanoma, patiekti viską atskirai, nemaišyti. Niekada karšto patiekalo neduodame su padažu – viskas turi būti patiekiama atskirai, jokiu būdu patiekalai negali liestis – vaikai labai vertina patiekalų „privatumą“. – pasakoja maisto tiekimo įmonės „Voverės“ dietistė Rūta.

Kokias papildomas naudas vaikams suteikia valgymas drauge tiek mokykloje, tiek namuose su tėvais? 

„Šiaurės licėjaus“ direktorė J. Starkutė pastebi, jog valgymas – tiek mokykloje, tiek namuose – turi būti tam tikras ritualas – neskubant, aptariant dieną, tuo pačiu ir mokantis. Maisto gaminimas ir valgymas – tai metas, kai susirenka visa šeima kartu ir tai turėtų tapti viena iš svarbių šeimos tradicijų ir vertybių. Labai svarbu, kad visi šeimos nariai gamintųsi maistą, aptartų gaminimo procesą ir dalintųsi atsakomybėmis, o valgydami – dalintųsi dienos įspūdžiais bei pasiekimais.  

Vaiko valgymo įpročiai mokykloje priklauso nuo šeimos tradicijų. Vaikas tikrai nesusiformuos sveikos mitybos įgūdžių, jei tėvai ir kiti šeimos nariai valgys daug beverčio, nesubalansuoto maisto. Tačiau tai nereiškia, kad sveikai besimaitinančių tėvų vaikai visada noriai valgo sveikuoliškus patiekalus. Vaikams labai svarbu rodyti pavyzdį. Todėl vien mokykloje valgomas sveikas maistas neskatins jo valgyti, jei žinos, kad grįžęs namo – sulauks kitokio maisto.

Yra šeimų, kuriose sprendimai dėl maisto gaminimo paliekami mamai, kiti šeimos nariai tiesiog privalo valgyti tai, kas pagaminta, ir viskas. Tačiau vaikui reikia matyti priežastis ir pasekmes, mokytis planuoti, dalyvauti namų ūkyje, būti aktyviai veikiančiu šeimos nariu. Svarbu, kad  sudarant valgiaraštį namuose dalyvautų visi šeimos nariai. Tokiose diskusijose vaikas turi galimybę išmokti susitarti, ieškoti visiems priimtinų sprendimų. Tuomet ir nelabai skanų maistą valgyti lengviau, nes vaikas žino, kad kitą dieną kiti derinsis prie jo norų. Suaugusieji pernelyg dažnai linkę nuvertinti vaikus, galvodami, kad su jais neįmanoma susitarti. Tačiau vaikai pajėgūs diskutuoti, daryti nuolaidas, jei jaučia, kad į juos žiūrima rimtai. Kai vaikas dalyvauja priimant sprendimą, jam lengviau jį vykdyti. 

„Būtina įtraukti vaiką ir į pirkimo, gaminimo procesą: eikite kartu apsipirkti, sudarykite produktų sąrašą, paskatinkite vaiką rasti  reikiamus ingredientus parduotuvėje, kartu ruoškite patiekalą. Tai, ką kartu rinkotės, pirkote ir gaminote – pats vaikas daug noriau išbando ir ragauja. Kai renkatės produktus parduotuvėje, paklauskite vaiko (net jei jis visai mažas), kurias kruopas geriau pirkti, kuris pakelis pieno jam labiau patinka. Ruoškite valgį drauge kuo dažniau – leiskite vaikams gaminimo metu išsiterlioti, bandyti (net jei ir nelabai pavyksta). Tegul tam tikri valgio ruošimo darbeliai, kuriuos jie mėgsta atlikti, priklauso tik jiems.“ – pastebi „Šiaurės licėjaus“ vadovė. 

Ar visada yra gerai leisti vaikams rinktis maistą bei patiekalus?

„Kai vaikai pasirenka ko norėtų tą dieną – tada viskas gerai, bet jeigu vaikai nevalgo nieko arba renkasi vis tą patį ar vos iš keleto tų pačių patiekalų kas dieną, tada tai tampa problema. Jeigu norime plėsti jų pasaulėžiūrą ir lavinti skonį, tuomet, žinoma, reikia rasti būdų juos sudominti vis pabandyti ką nors naujo.“ – teigia R. Doviltytė. Naujo skonio dalyką vaikui reikia suvalgyti maždaug dešimt kartų, kad jam tai taptų pažįstama ir priimtina. Tokiu atveju būtina, kad šalia būtų suaugęs, kuris sugebėtų vaiką kaskart sudominti paragauti, pabandyti. Svarbi tampa ir socialinė aplinka – vaikai linkę dairytis į kitus vaikus, dažnai vaikų grupėse būna vaikai „lyderiai“, kurie formuoja kitų vaikų nuomonę. „Voverių“ dietistė pasakoja kaip kartą vaikui davė pabandyti „Cannelloni“ (makaronų vamzdeliai įdaryti mėsos faršu) – jam patiekalas buvo naujas, bet kai paaiškino, kad tai yra mėsa ir makaronas, dalykai, kuriuos abu jis labai mėgsta, vaikas išdrįso paragauti ir iškart patenkintas pasakė „va šitaip turi atrodyti tikra dešrelė“. Tada kiti vaikai irgi pradėjo valgyti ir visiems patiko. Šiuo atveju, žinoma, jokių naujų produktų jie nepabandė, nes ir makaronas, ir mėsa visiems vaikams gerai pažįstami, tačiau svarbu, kad jie drįso paragauti kažką naujo ir jiems patiko. 

Mityba ugdymo įstaigoje – su kokios problemomis susiduriama dažniausiai ir kaip jos sprendžiamos? 

„Šiaurės licėjaus“ vadovės Jovitos Starkutės teigimu, viena dažniausių problemų – tam tikrų produktų nevalgymas, dažniausiai tai daržovių ir košių. Svarbu suprasti, kad nenoras ragauti daržovių yra natūralus daugumos vaikų raidos etapas. Sulaukę 5-9 metų amžiaus dauguma vaikų šią problemą išauga ir valgo praktiškai viską. Labai svarbi patiekiamo maisto išvaizda ir kvapas. Pavyzdžiui, dažnam vaikui nepatinka virtos morkos, tačiau jis mielai valgo šiaudeliais supjaustytas morkas. Tad siekiant vaikus skatinti valgyti sveiką maistą reikia kūrybiškumo, kantrybės ir nuoseklumo. 

Žaidimai puikiai motyvuoja vaikus ir daro valgymą gerokai įdomesniu procesu. Tačiau reikia neužsižaisti. Svarbu, kad žaidimas būtų ugdomasis, žadinantis smalsumą ir norą paragauti. Jei noras nepadidėja, reikia atsitraukti. „Šiaurės licėjuje“ dažnai naudojame daržovių spalvas (vaikai jas išvardina), formas (į ką panašios daržovių formos), sugalvojame patiekalams įdomius pavadinimus, nes smagūs ir linksmi pavadinimai, jų formos skatina vaikus rinktis net ir mažiau mėgstamus patiekalus.

Po kiekvienų pusryčių, pietų ir vakarienės mūsų mokiniai vertina patiekalus – deda pliusus ir minusus vertinimo lentoje labiausiai ir mažiausiai patikusiems patiekalams. Tai tam tikra žaidimo forma, tačiau ji visuomet skatina mokinius paragauti, kad galėtų vertinti patiekalą. Taip stebime progresą tam tikrų patiekalų vartojime.

Ką darome, jei matome minusus? Kalbamės, diskutuojame, patys gaminamės ir ragaujame. Labai svarbu mokiniams susipažinti su maistą gaminančiais darbuotojais, pasikalbėti, kad jie paaiškintų, kodėl vieni ar kiti produktai naudojami jų patiekalams, kokia jų nauda vaiko organizmui bei kiek energijos jie suteiks. Šis praktinis apsilankymas ir pažintis ypatingai padeda – po apsilankymo maistą gaminančioje įmonėje, susipažinus su virėjomis – vaikų valgumas ne tik pakilo, bet ir pradėjo valgyti tuos produktus, kurių iki to laiko nemėgo. 

Būtina įtraukti vaiką ir į pirkimo, gaminimo procesą: eikite kartu apsipirkti, sudarykite produktų sąrašą, paskatinkite vaiką rasti  reikiamus ingredientus parduotuvėje, kartu ruoškite patiekalą. Tai, ką kartu rinkotės, pirkote ir gaminote – pats vaikas daug noriau išbando ir ragauja. Kai renkatės produktus parduotuvėje, paklauskite vaiko (net jei jis visai mažas), kurias kruopas geriau pirkti, kuris pakelis pieno jam labiau patinka. Ruoškite valgį drauge kuo dažniau – leiskite vaikams gaminimo metu išsiterlioti, bandyti (net jei ir nelabai pavyksta). Tegul tam tikri valgio ruošimo darbeliai, kuriuos jie mėgsta atlikti, priklauso tik jiems. 

Koks maistas ir kaip parenkamas vaikams ugdymo įstaigose?

„Visų pirma, vaikams galima duoti tik tuos produktus ir patiekalus, kurie yra leistini vaikų mitybai“ – pastebi dietistė R. Doviltytė. Tai reiškia, kad jokių konservuotų dalykų, šaldytų pusfabrikačių ar gruzdintų patiekalų. Svarbiausia dalis yra sudaryti tokį vaiko dienos valgiaraštį, kuriame vaiko dienos energetinė norma būtų išgaunama iš kuo natūralesnių produktų – mėsos, žuvies, daržovių, vaisių, o ne „blogųjų angliavandenių“ – saldintų arbatų, riebių padažų ar pan. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į sezoniškumą, ir kai tik yra galimybė, vaikams duoti kuo daugiau šviežių daržovių, salotų ir vaisių bei uogų.

Valgymo drauge mokykloje nauda vaikams. 

Valgymas mokykloje taip pat turi būti tam tikras ritualas. Kiekvieno valgymo metu vyksta tam tikras ugdymasis. Prieš valgant svarbu aptarti, ką valgome, kokie ingredientai sudaro valgomus patiekalus, kokios spalvos vyrauja lėkštėje bei kuriam maisto piramidės aukštui valgomi produktai priklauso. Dėdamiesi maistą mokomės saikingumo ir savarankiškumo įsidedant, sutvarkant aplinką po valgio. Valgydami mokomės valgyti su stalo įrankiais bei kalbame apie stalo etiketą.

Labai svarbu vaikui paaiškinti, kodėl reikia valgyti daržoves. Jums sveika vaiko mityba turbūt yra svarbiausias motyvas, tačiau vaikui „sveika-nesveika“ yra kiek per sudėtingos sąvokos, ypač jei jis iš esmės jaučiasi gerai. Rinkitės konkretesnius ir vaikui geriau suvokiamus argumentus: „Kad augtum didelis“ (nes tai svarbu visiems vaikams), „Kad būtum stiprus kaip tėtis“, „Kad neskaudėtų pilvuko“ (pavyzdžiui, jei vaikui dėl ląstelienos trūkumo kietėja viduriai) ar panašiai. Rezultatas, vertas pastangų – valgymo metas tampa maloniu ir lengvu procesu.