Ugdymo vadovas Mantas apie finansus DELFI straipsnyje

Lietuviai vis atidžiau planuoja savo finansus: auksinės taisyklės, kurias verta atsinešti ir į savo šeimą

Brigita Ragickaitė 

Siekdami suvaldyti finansinius iššūkius ir didinti savo finansinį saugumą, 85 proc. šalies gyventojų ketina skirti daugiau dėmesio savo finansams planuoti – tai rodo šių metų pradžioje atlikta reprezentatyvi apklausa. Ekonomiškai nestabiliu laikotarpiu, kurį išgyvename šiuo metu, finansų planavimo įgūdžiai tampa dar svarbesni. Tačiau kaip planuoti šeimos finansus ir ar ši misija išvis įmanoma, kai laikmetis toks nestabilus?

Finansų planavimo įpročiai turi būti kuriami kuo anksčiau: nuo ko pradėti? 

Bene svarbiausias finansų planavimo pamokas išmokstame mokykloje – ten ir nusikelkime. Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas Mantas Cegelskas įsitikinęs, kad labiausiai padėti finansų planavimui ekonomiškai nestabiliu laikotarpiu gali finansinės žinios ir planavimo gebėjimai, todėl licėjuje vaikai supažindinami su finansais kuo anksčiau.

„Dar priešmokyklinėje mokiniai renka taškus, kuriuos vėliau gali išmainyti į pasirinktą paslaugą ar produktą, pavyzdžiui, teisę eilėje stovėti pirmam, klasėje išsirinkti vietą, kur nori sėdėti, naudotis specialiu klasės penalu ar net už visų klasės mokinių taškus įsigyti klasės augintinį ir būti už jį atsakingais. Šią praktiką tėvai gali panaudoti ir namuose – leisti vaikams žaislus ar norimus daiktus „užsidirbti“ atliekant sutartas užduotis, o mainais vaikai renka taškus, už kuriuos vėliau yra perkamas daiktas“, – pataria M. Cegelskas. 

Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas pastebi, kad tiek mes, suaugę, tiek vaikai, dažnai perkame impulsyviai, ne visada įsivertinę, ar prekė iš tiesų yra mums reikalinga. Anot jo, todėl vaikai nuo mažens turi būti mokomi, kad pinigų turėjimas savaime nėra tikslas, bet pinigai turi būti naudojami sąmoningai ir prasmingai: išspręsti problemą, patenkinti poreikius arba investuoti kuriant vertę ateityje. M. Cegelskas pažymi, kad labai svarbu tėvams patiems rodyti pavyzdį ir elgtis su pinigais atsakingai.

„Mes, kaip mokykla, leidžiame vaikams klysti, nes iš klaidų galima labai daug pasimokyti. Todėl patariame tėvams skirti nedidelę pinigų sumą, leisti vaikui pačiam valdyti savo finansus ir padaryti savo sprendimus, kada ir kaip juos panaudoti. Svarbu prisiminti, kad finansinis raštingumas yra procesas, o ne vienkartinis veiksmas“, – pataria jis.

M. Cegelskas įžvelgia daug privalumų, kodėl verta dar vaikystėje mokytis finansų planavimo. Anot jo, planuojant šeimos finansus, galima geriau suprasti, kam išleidžiami jūsų pinigai bei pasiekti tikslus. Finansų planavimas gali padėti sumažinti finansinį stresą, padidinti finansinį saugumą, gerinti finansinę padėtį ir galų gale padėti pasiekti ilgalaikius finansinius tikslus – nusipirkti namus, investuoti į vaikų išsilavinimą arba pasiruošti pensijai.

O tiems, kurie iki šiol savo finansų nemėgino planuoti, tačiau norėtų žengti pirmuosius žingsnius, M. Cegelskas pataria, nuo ko būtų galima pradėti tai daryti.

„Rekomenduojame susirašyti visas savo išlaidas ir priskirti kategorijoms – maistas, transportas, būstas, reikmenys, pramogos ir kita. Pagal savo išlaidas ir pajamas susikurti biudžetą. Biudžetas padės nuspręsti, kiek norite išleisti kiekvienai išlaidų kategorijai ir kiek palikti taupymui ar investavimui. Išsikelkite tikslą ir nuspręskite, ką norite pasiekti finansiškai per artimiausius metus. Galbūt norite išvykti į didesnę kelionę, įsigyti būstą ar išleisti vaiką į privačią mokyklą“, – teigia M. Cegelskas.

Finansų planavimo įgūdžiai formuojami ne tik šeimoje, bet ir mokykloje

Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas pabrėžia, kad vaikai požiūrį į pinigus, supratimą apie pajamas ir išlaidas dažniausiai susiformuoja iš tėvų. Tačiau įgūdžių formavime svarbų vaidmenį atlieka ir mokykla. „Mokykloje turime programas, kaip ugdyti finansinį raštingumą tiek integruotai, tiek specialių projektų pagalba. Kuo daugiau vaikai išmoksta apie finansus, tuo geriau suvokia pinigų vertę, tiek kuriamą saugumo jausmą, fizinių poreikių užtikrinimą, tiek jų teikiamas galimybes ir laisvę“, – sako M. Cegelskas.

Anot jo, pradinukai ekonomikos ir verslumo mokosi integruojant pasaulio pažinimo, matematikos, anglų kalbos ir kitų dalykų pamokas. Jis pateikia pavyzdį: sujungiant pasaulio pažinimo ir matematikos veiklas, vaikai lankosi turguje, atlieka prekių kainų vertinimo tyrimą, skaičiuoja, kiek per vieną apsipirkimą galima sutaupyti, ieškant pigesnių produktų. „Šiais mokslo metais, 5–9 klasių mokiniai, perėjo finansinio raštingumo kursą, specialios mobiliosios programėlės pagalba. Moksleiviai gavo asmenines banko korteles, kuriose galėjo kaupti savo kišenpinigius. Programėlė jiems leido valdyti savo pinigus ir daugiau sužinoti apie tai, kaip pinigai uždirbami ir leidžiami, taupomi ir investuojami. Viena iš baigiamųjų temų buvo dalijimasis. Projekto metu sutaupytų pinigų dalį vaikai aukojo pasirinktai labdaringai organizacijai“, – vaikų mokymosi patirtimis dalinasi M. Cegelskas.

„Kitas žingsnis – verslumo skatinimas, kurio mokome ekonomikos pamokų metu ir marketingo būrelyje. Vaikai patys kuria produktą, vertina jo atsiperkamumą, planuoja kaštus ir pajamas. Besimokydami mokykloje, kaip reikia planuoti finansus, šią patirtį perkelia ir į šeimas. Pagrindinis mokymosi tikslas yra formuoti įgūdžius, kurie paruošia vaikus tikram gyvenimui. kur diskusijos ir mokinių įtraukimas į šeimos planavimo etapus tampa dar labiau praktinis. Toks ir yra pagrindinis mokymosi tikslas“, – sako jis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/finansine-sveikata/naujienos/lietuviai-vis-atidziau-planuoja-savo-finansus-auksines-taisykles-kurias-verta-atsinesti-ir-i-savo-seima-93311291