Kai kūryba tampa tiltu su kitu žmogumi

Kaip kalbame apie žmones, kurie gyvena kitaip? Kaip ugdome empatiją, priėmimą ir gebėjimą pamatyti žmogų anapus „etiketės“? Šie klausimai ypač svarbūs mokiniams, nes jie padeda formuoti jautrumą, vertybes ir brandesnį požiūrį į pasaulį.

Lapkričio mėnesį mūsų aštuntokai skaitė L. Varslauskaitės knygą „Mano didelis mažas aš“, kuri pasakoja apie dauno sindromą turintį berniuką Benediktą ir jo šeimą. Knyga palietė sudėtingas, bet būtinas temas: atskirtį, ypatinguosius poreikius, priklausomybes, skyrybas, artumo paieškas. Ji tapo puikiu pagrindu kalbėti apie empatiją ir tikras žmonių istorijas, kurios ne visada matomos iš pirmo žvilgsnio.

Šioje kelionėje ryškiai sužibo mūsų mokinės Gabrielė ir Patricija. Jos pasirinko sudėtingą, kruopštumo reikalaujantį kelią – knygos įkvėptą stop-motion filmą. Valanda po valandos, kadrą po kadro jos kūrė scenas, kurios perteiktų tai, ką kartais sunku ištarti žodžiais. Šiam darbui mergaitės skyrė daugiau nei 10 valandų kūrybos, kantrybės ir gilaus įsitraukimo.

Ir šiandien turime ypatingą žinią – jų filmas pateko į geriausiųjų dešimtuką respublikiniame konkurse „Pokyčių puslapiai“. Tai ne tik kūrybinio darbo pripažinimas, bet ir ženklas, kad jauni žmonės gali jautriai ir profesionaliai kalbėti apie reikšmingas temas.

Didžiuojamės mokinėmis, jų brandumu ir gebėjimu per meną atskleisti tikrų istorijų svorį.

Kviečiame visą bendruomenę skirti kelias minutes ir pamatyti jų sukurtą filmą. Nuorodą rasite žemiau.

FILMAS