„Toca Boca“, „Fortnite“, „GTA“, „Minecraft“, „Roblox“, „God of War“ – tai tik keletas žaidimų, kuriuos žaidžia mūsų atžalos internete (žaidimai lauke, ypač tarp paauglių, jau seniai yra tabu). Daugelis jų žaisdami praleidžia ne tik didžiąją dalį savo laisvalaikio, bet ir pertraukas, tad nenuostabu, jog po 10 minučių veiksmo grįžti į realų gyvenimą, kur mokytoja ramiu balsu aiškina įvardžiuotinių būdvardžių rašybą ar dalyvių linksniavimą, nėra jau taip patrauklu. O dar mokytojų „primestas“ papildomos literatūros sąrašas, kurio privalu laikytis ir kas mėnesį perskaityti bent po vieną knygą!
Labai dažnai iš tėvelių tenka išgirsti klausimą, ką daryti, kad jų vaikas norėtų skaityti? Internete pilna informacijos apie tai, kodėl verta skaityti, tačiau skaitymo nauda po 10 ar 20 metų paauglių neįtikina to imtis dabar. Tad mokytojai užduoda, o tėvai nori išlaikyti gražius santykius su savo atžalomis ir bando susitarti gražiuoju, nes paauglystėje konfliktų ir taip netrūksta.
Visų pirma pasidalinsiu patarimu, kurį pasakė patys vaikai. Šis metodas skatina laikytis drausmės, tačiau jo dėka knyga perskaitoma lengvai ir be streso. Tereikia turimą puslapių skaičių padalinti iš to mėnesio dienų skaičiaus, pavyzdžiui, jei knygą sudaro 255 puslapiai, tai įveikta ji bus kiekvieną dieną skaitant po 8-9 puslapius (pasirodo, vaikai neskaito skyriais!). Žinoma, galima leisti sau neskaityti savaitgaliais, tuomet darbo dienomis reikės skaityti po 13 puslapių.
Labai panašus skaitymo skatinimo būdas susijęs su laiku. Reikia susitarti, jog bus skaitoma kasdien po 15 minučių. Skaičius nebauginantis, laikas lygus nusiprausimui duše, tad vaikams nesunku įsipareigoti ir pasiekti reikiamą rezultatą. Tik būtina viena sąlyga – telefonas turi likti kitame kambaryje, kitaip nuolat kirbės mintis jį patikrinti ar pažiūrėti, kiek liko laiko skaityti.
Labai svarbu skaitymo netapatinti su bausme (už neatliktą užduotį, per ilgą telefono naudojimą ir pan.), tad kitas mano siūlomas būdas – paversti skaitymą žaidimu! Už kiekvieną perskaitytą skyrių, knygą apdovanokime vaiką, ir tai nebūtinai turi būti materialus atpildas. Vaikas tikrai apsidžiaugs išgirdęs tėvų pagyrimą, pajutęs švelnų rankos prisilietimą ar gavęs galimybę padiskutuoti apie netinkamą veikėjo poelgį. Vaikas knygą prisimins tik tuo atveju, jei apie ją bus pasikalbėta (ir nebūtinai su mokytoja).
Didžioji dalis tėvų supranta skaitymo naudą, tačiau patys laiko tam skiria mažai. Tačiau paskutinis patarimas – labiausiai vertas dėmesio ir man asmeniškai pasiteisinęs. Paverskite knygos skaitymą malonumu. Užsidarykite su vaiku kambaryje, atsisėskite ar atsigulkite šalia ir skaitykite… Ramiai, neskubėdami, pakaitomis, išsiaiškindami visus nesuprantamus žodžius, aptardami veikėjų poelgius, iliustracijas, juokdamiesi… Ir nesvarbu, ar šiandien jūsų vaikas perskaitė 10, ar 20 puslapių. Paverskite knygos skaitymą malonumu, laiku kartu, kurį jis norės ir norės patirti, net jei jau bus suaugęs ir gyvens atskirai.
Jurgita Perednienė, „Šiaurės licėjaus“ lietuvių kalbos mokytoja