Lietuvių kalbos pamokoje mokiniai leidosi į netradicinę patirtį – inscenizavo literatūrinį teismą pagal Jono Biliūno apsakymą „Brisiaus galas“. Šį kartą kūrinys nebuvo tik skaitomas ar aptariamas. Jis tapo gyvu veiksmu, kuriame kiekvienas mokinys turėjo savo vaidmenį.
Pamokos centre – sudėtingas klausimas: kaip vertinti šeimininko, nušovusio Brisių, poelgį? Atsakymų mokiniai ieškojo tapdami teismo proceso dalyviais. Vieni įsijautė į teisėjo, kiti į prokuroro, advokato, kaltinamojo ar liudytojų vaidmenis. Buvo laikomasi tikros teismo eigos: pristatomi įkalčiai, apklausiami liudytojai, skambėjo argumentuotos kalbos.
Į diskusiją aktyviai įsitraukė ir „žiūrovai“ – klasės draugai, kurie svarstė veikėjo atsakomybę, kėlė klausimus ir net siūlė sprendimus. Įdomu tai, kad dalis mokinių linko nebausti šeimininko griežčiausia bausme, o tai parodė gebėjimą matyti situaciją iš skirtingų perspektyvų.
Ši pamoka tapo ne tik literatūros analizės, bet ir vertybinio mąstymo erdve. Mokiniai mokėsi argumentuoti, išklausyti kitą nuomonę, kelti moralinius klausimus ir patys ieškoti atsakymų.
Tokie mokymosi būdai leidžia literatūrai atgyti – ji tampa ne tik tekstu, bet ir patirtimi, kuri skatina mąstyti, jausti ir suprasti giliau.





