STEM / STEAM veiklos: žadiname pradinių klasių mokinių smalsumą

Nuo šių mokslo metų pradinės mokyklos mokiniai kartu su mokytojais Adomu ir Simonu, klasės ir užsienio kalbų bei meno mokytojais kartą į mėnesį turi STE(A)M dienas, kuriose įprastos pamokos keičiamos į  tyrimais ir projektinėmis veiklomis pagrįstą mokymą(si). Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir kitų dalykų bei matematikos mokymas integruojamas į vieningas patirtines veiklas (priešingai tradicinei tvarkai, kai dalykai mokomi atskirai); STEM mokymo metodologija centruojama į mokinio iniciatyvas, patirtinį mokymą(si), interaktyvumą. Akcentuojama žinių ir įgūdžių taikymo realiam gyvenimui svarba (kontekstualumas).

Kas yra STEM / STEAM?

• Santrumpa jungia gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos, meno (arba visų kitų mokslų) ir matematikos dalykus.
• Terminas vartojamas kalbant apie mokymo politiką ir mokymo programos pasirinkimą mokyklose.
• STEAM mokymu siekiama didinti gamtos ir technologijos mokslų konkurencingumą ir skatinti mokinių domėjimąsi šiais mokslais.

STEAM pliusai:

• Kritinio mąstymo skatinimas: STEM užduotys ir projektai skatina mokinius analizuoti, kelti klausimus, spręsti problemas ir mąstyti sistemingai.
• Praktinės žinios: pamokose naudojami realaus pasaulio pavyzdžiai ir praktinės užduotys padeda mokiniams geriau suprasti teorines koncepcijas.
• Kūrybiškumas: STEM užduotys dažnai reikalauja kūrybiškų sprendimų ir inovatyvių požiūrių, todėl mokiniai turi galimybę išreikšti savo kūrybiškumą.
• Kolektyvinis darbas: dažnai dirbama grupėse, kas stiprina komandinio darbo įgūdžius ir bendradarbiavimą.
• Technologiniai įgūdžiai: mokymai apie įvairias technologijas ir įrankius, kurie yra aktualūs šiandienos darbo rinkai.
• Motyvacija: įvairūs įdomūs projektai ir eksperimentai gali padidinti mokinių motyvaciją ir susidomėjimą mokslu bei technologijomis.
• Problemos sprendimas: STEM pamokos dažnai orientuotos į problemų sprendimą, kas padeda mokiniams įgyti vertingų įgūdžių, pritaikomų įvairiose gyvenimo srityse.

veiklų pavyzdžiai

Trečiokų rinkimai: demokratija

Išsiaiškino, kas yra demokratija, kuo ji skiriasi nuo diktatūros. Aptarė Lietuvoje ir JAV šiais metais vykstančius rinkimus, kandidatų debatus. Klausydami JAV ir Lietuvos seimo rinkimų debatų ištraukas, domėjosi ir gilinosi, kaip reikia pristatyti save, kokia turi būti kandidato kalba, ką galima žadėti rinkėjams ir kaip tai daryti.

• Mokiniai turėjo pasiruošti prisistatymą apie save, pasakodami apie savo asmenines savybes, kurios padės einant klasės seniūno pareigas, išsiaiškinę klasės poreikius, turėjo suplanuoti savo kadencijos darbus bei sugalvoti, kokių asmeninių tikslų sieks, kaip prisidės prie klasės emocinio, socialinio, fizinio ir akademinio gerbūvio.
• Rinkėjai anonimine tvarka atidavė savo palaikymo balsus. Rinkimų balsavimo biuleteniai buvo paruošti pagal VRK nuostatus. Mokiniai balsavo anoniminiu būdu.
• Pertraukų metu mokiniai ėmė interviu iš kandidatų bei į pirmą turą nepatekusių mokinių. Domėjosi apie jų tikslus, jausmus, norus ir asmenines savybes.
• Dienos pabaigoje buvo išrinkta naujoji 2024-2025 m. m. klasės seniūnė. Jos konkurentai džiaugėsi bendraklasės pergale.

Mokiniai sužinojo apie savivaldos, demokratijos ir rinkimų svarbą, sudalyvavo rinkimuose, kuriuose išsirinko klasės atstovę, lavino kritinio mąstymo gebėjimus diskutuodami apie pasaulyje vykstančius rinkimus bei jų dalyvius. Lavino socialinį emocinį intelektą, mokėsi apie žmonių prigimtį bei bendruomenės ir komandos galias.

Pirmokai: 5 pojūčiai

Tema nėra nauja, bet prieš pradedant daryti visus eksperimentus, bandymus, pirmiausia reikia prisiminti, kad visą tai darome naudodami savo pojūčius (regą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį).

Iš pradžių mokiniai diskutavo, dalinosi žiniomis, prisiminimais, kokius žino pojūčius, kam kiekvienas yra reikalingas.

Tada keliavo į mokyklos vidinį kiemelį, kuriame pildė užduočių lapus, kuriuose reikėjo nupiešti arba parašyti, ką mato, girdi, gali paliesti, užuodžia gamtoje (skonio pojūtį paliko pietų metui, kad neragauti lapų bei žolių).

Galiausiai, norėdami įtvirtinti temą, ėjo didelį ratą aplink mokyklą palei upę, vis sustodami aptarti, kokius pojūčius naudoja kasdienėse veiklose (pvz.: pasivaikščiojimo metu), daug stebėjo, lietė, kalbėjo, klausėsi ir uostė.

O grįžus, reflektavo, įtvirtino žinomus dalykus ir pasikartojo naujai sužinotus terminus.

ketvirtokai: Medžiagų savybės

Ketvirtokai kimba į mokslą apie medžiagas, mišinius, tai, kas yra natūralu ir dirbtina.

Veiklas pradėjo nuo susipažinimo su Lietuvos naudingosiomis iškasenomis, jų savybėmis (kietumu, tirpumu magnetingumu, kvapu.). Uostė naftos gaminius, tikrino, ar magnetas traukia lietuvišką geležies rūdą iš 200 metrų gylio lietuviškų gelmių.

O veiklas vainikavo žaismingas detektyvas! Aiškinosi, kas yra tikrasis nusikaltėlis, kurio batus pavyko surasti. Mokiniai su mikroskopais tyrė smėlio, likusio ant batų, sudėtį ir pagal tris kriterijus aiškinosi, kas apiplėšė banką ir spruko paslėpęs gėrybes paplūdimio smėlyje.