Trijų parodų maršrutas: kai literatūra, istorija ir menas susitinka Vilniuje

Vienuoliktokai, neseniai literatūros pamokose pradėję studijuoti modernizmo pradžią Lietuvoje, šią savaitę išėjo už klasės ribų į miestą, kuriame kontekstai kalba ne vadovėlio kalba, o per vaizdą, erdvę ir kūrėjų refleksijas.

Pirmasis sustojimas – ekspozicija „Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje“, surengta Vileišių rūmuose. Tai 1907 m. sausio 9 d. Vilniuje vykusios pirmosios lietuvių dailės parodos atkūrimas projekcijų forma. Čia mokiniai turėjo galimybę iš arti patirti simbolizmo pradžią lietuvių mene, pajusti pirmąjį Čiurlionio paveikslų viešą pristatymą ir suprasti, kaip kultūra žengė į modernų amžių.

Antrasis sustojimas – Istorijų namų paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Tai vizualinė kelionė per dviejų karalienių – Barboros Radvilaitės ir Kotrynos Jogailaitės gyvenimus, jų pasirinkimų dramą ir tą emocinį palikimą, kuris įkvėpė vėlesnius kūrėjus. Paroda papildė istorinį pasakojimą apie moterų vaidmenį politikoje, kultūroje ir mitų formavime.

Galiausiai – Sapiegų rūmai ir grupinė šiuolaikinio meno paroda „Atbuli griaučiai“, kurioje menininkai tyrinėjo kūno vaizdą animacijoje, bei Edith Karlson instaliacija „Marš!“, reflektuojanti dabartinę pasaulio sumaištį. Šiuolaikinės meno formos mokiniams tapo galimybe patirti, kaip menas veikia be žodžių – per metaforą, nuojautą, diskomfortą ar klausimą.

Trijų parodų diena buvo tarpdisciplininis kultūrinis maršrutas, stiprinantis gebėjimą matyti sąsajas tarp istorijos, literatūros, meno ir šiandienos. Dėkojame mokytojai Eglei Nachajienei už idėją ir įgyvendinimą.